– Kai žiūri į Levitano, Šiškino paveikslus, siela ilsisi. Tarsi tu pats pasinėrei į tą paveikslą!
– Šie menininkai gyveno skirtingais laikais. Be to, Pirosmanis nebuvo profesionalus dailininkas. Jis pats išmoko tapyti paveikslus.
– Štai ir mes. Vakarienė paruošta. Apie ką šnekučiuojatės?
– Apie meną. Jūsų sūnaus paveikslas yra labai neįprastas.
– Įdomi tema! Ačiū. Jis – mūsų menininkas nuo vaikystės. Prašau, prisėskite.
– Ačiū!
– Nesivaržykite, prašau.
– Atrodo skaniai.
– O skonis dar geresnis.
– Hm, šis patiekalas panašus į cepelinus.
– Tikrai! Kitoks skonis, forma.
– Milda, ar galiu Jums įpilti vyno?
– Ne, ačiū. Aš negeriu.
– Tada gal sulčių?
– Taip, sulčių galite.
– Dėkoju.
– O dabar tostas už mūsų susitikimą!
– Ir už mūsų draugystę, Viktorai!
– Žinoma, Linai! Už mūsų šeimų draugystę!
– Отец скоро будет здесь, он прислал мне смс.
– Отлично, я как раз закончила накрывать стол. Надеюсь, Виктору и его семье понравятся жемайчю блинай.
– Конечно, мама. Ты великолепно их готовишь.
– Кажется, они уже здесь, иди открой дверь.
– Хорошо, мама.
(В прихожей)
– Вот и мы. Дорогая, где ты?
– Я здесь, Линас. Здравствуйте, Марина, Виктор, Варвара. Очень рада вас видеть! Входите, пожалуйста! Дайте мне ваши зонты, снимайте пальто. Вешайте их на вешалку.
– Здравствуйте, Милда. Спасибо, на улице дождь.
– Скверная погода!
– У вас очень уютно и тепло. Что так приятно пахнет?