Читать Nekromantijos klaidų riba - Edgars Auziņš

Būna dienų, kai iš lovos geriau nesikelti. Nepaisant problemų, vėlavimų ir kietų pusių, neišlipkite! Tai buvo tik viena iš tų dienų, bet iki tol nepasiekiau išmintingesnio filosofinio taško, kad galėčiau vadovautis savo instinktais.

Tai prasidėjo, kai nualpau duše. Ji tiesiog apalpo, o tada pabudo ant slidžių grindų, gausiai apipiltų šiltu vandeniu. O alpti man visiškai neįprasta. Taip, niekada anksčiau nebuvau jame buvęs, bet greitai supratau, kad tai ne kas kita, kaip tikras alpimas. Kai atmerki akis ir nesupranti, kas vyksta. Dabar, jei mano įpročiai apimtų miegą ten, kur šilta ir drėgna, gali būti pasiūlytas kitas paaiškinimas. Bet tai buvo sąmonės netekimas, kuris truko gal tik kelias sekundes. Net sapnavau sapną: prieš akis blykstelėjo niūrus paveikslas, kurio negalėjau detaliai prisiminti. Taigi kas aš toks? Atsistojusi ir nepajutusi jokių galvos svaigimo požymių, ji negrįžo į saugią lovą, o nuskubėjo į institutą. Taip, man toli iki filosofinės išminties.

Aš vis dar atsilieku nuo pirmosios poros. Ir visa diena pasirodė kiek chaotiška. Jei praleisčiau lovoje, tai nebūtų didelių problemų. Nors mažai tikėtina, kad mano lova galėtų garantuoti laisvę nuo tolesnių rūpesčių.

Važiuodamas tramvajumi namo vėl nualpau. Nors šį kartą ji galėjo užsnūsti. Tačiau vaizdas, kurį mačiau ryte, dabar buvo aiškiai prisimintas. Net smulkmenas buvo galima įžiūrėti: kažkoks tamsus, labai niūrus ir tvankus kambarys, apšviestas arba bloga lempa, ar net koks nors fakelas. Ir balsai:

"…gal ji ragana?»

– Kodėl taip manai? Ji ne raudonplaukė! – nemalonus kikenimas.

Man tik minutei pavyko užfiksuoti jo veidą – jaunas vaikinas, dar tik paauglys. Manau, kad net mačiau paauglišką spuogą ant smakro ir juodos apykaklės… Ir tada pabudau. Arba pabudo. Suvirpėjau nuo nemalonių pojūčių. Grįžusi namo pasidaviau likimo valiai – nuėjau miegoti. Šios pusės alpimas gali atsirasti dėl peršalimo ar pervargimo. Nors neįsivaizdavau, kas yra pervargimas, grynai teoriškai tai kažkada man turėjo nutikti. Gerai, kad po pamokų nenuėjau į biblioteką, fakulteto vadovui nedaviau būsimo parado dalyvių sąrašo ir šokių repeticiją praleidau. Beje, aš pavargau! Nors tokiu pasiteisinimu niekas nepatikės… jis visiškai netelpa į mano gyvenimo būdą. Tačiau net ir aš jau supratau, kad viskas gali laukti iki rytojaus.